Gali vilkėti šilčiausią striukę ir vis tiek po valandos ant ledo nebejausti kojų pirštų. Šaltis pirmiausia pasiekia pėdas, rankas, galvą ir kaklą, todėl būtent jos lemia, ar ištversi visą dieną lauke. Čia rasi, kodėl jos šąla pirmos ir ką daryti, kad nesušaltų: kokias kojines ir batus rinktis, kada geriau kumštinės pirštinės ir kokia kepurė tinka vėjui.
Trumpa versija: kojoms rinkis vilnonę ar sintetinę kojinę, ne medvilninę, ir batus su vieta storai kojinei. Stovint ant ledo labiausiai šaldo ne oras, o pagrindas po kojomis, todėl reikia šilto pado, pavyzdžiui EDGE iki −20 °C. Rankoms dideliame šaltyje kumštinės pirštinės šiltesnės už pirštuotas, o atsarginė sausa pora vidinėje kišenėje išgelbės ne vieną dieną. Galvai vėjyje reikia membraninės kepurės, ne megztos: STORM sulaiko vėją, o SPORT skirta iki −25 °C. Ir dar viena taisyklė visam kūnui: kas spaudžia, tas šąla.
Kodėl pirmiausia šąla kojos, rankos ir galva
Kai kūnas pradeda vėsti, jis pirmiausia saugo širdį ir vidaus organus. Kraujagyslės rankose ir kojose susiaurėja, į pirštus atiteka mažiau šilto kraujo, todėl jie atvėsta pirmi. Iš to išplaukia svarbi išvada: šaltos pėdos dažnai reiškia, kad šalta visam kūnui. Jei liemuo apsirengęs per plonai, net geriausios kojinės padės tik iš dalies.
Su galva atvirkščiai. Galvos ir kaklo kraujagyslės šaltyje beveik nesiaurėja, todėl neuždengta galva šilumą atiduoda visą laiką, ypač vėjyje. Dėl to kepurė ir kaklo apsauga šildo visą kūną, ne tik ausis.
Dar trys dalykai šaldo greičiau nei pati temperatūra:
- Drėgmė. Šlapia kojinė ar pirštinė šilumą veda daug greičiau nei sausa. Drėgmė ateina ne tik iš sniego, bet ir iš prakaito.
- Suspaudimas. Per ankštas batas, dvi storos kojinės ankštame bate ar prigludusi pirštinė spaudžia kraujagysles, ir šiltas kraujas nepasiekia pirštų.
- Vėjas ir šaltas paviršius. Vėjas nuneša šilumą nuo odos, o ledas, metalas ir sniegas ją traukia per padą ar delną.
Kojos: kojinės, batai ir pagrindas po pėda
Kojinė: medžiaga svarbesnė už storį
Medvilninė kojinė sugeria prakaitą ir lieka šlapia, todėl žiemą tai blogiausias pasirinkimas. Rinkis merino vilną ar sintetiką: abi nuveda drėgmę nuo odos, o merino šildo net sudrėkusi. Šilčiausios mūsų merino kojinės yra EXTREME MERINO 3203, storesnio mezgimo, skirtos giliai žiemai. Kodėl kojoms merino dažniausiai laimi prieš sintetiką, plačiau paaiškinta straipsnyje Termo apranga: merino vilna ar sintetika?
Dvi kojinės šildo tik tada, kai batas turi joms vietos. Plona sintetinė apačioje ir vilnonė viršuje yra geras derinys, bet dvi storos kojinės ankštame bate šildo blogiau nei viena, nes suspaudžia pėdą.
Batai: vieta, šiluma ir padas
Žieminis batas turi būti laisvesnis nei vasarinis. Kai pirštai bate laisvai juda, aplink juos lieka šilto oro sluoksnis, o kraujas teka netrukdomas. Jei avėsi storą kojinę, rinkis vienu dydžiu didesnius batus, o raištelius veržk tiek, kad batas laikytų koją, bet nespaustų.
Stovint vietoje, ypač ant ledo, šiluma iš pėdos bėga žemyn. Todėl žiemos žvejybai ir medžioklės tykojimui svarbiausias yra storas, šilumą izoliuojantis padas ir pašiltinimas. EDGE 7520 turi 5 mm neopreną ir 1000 g „Thinsulate“ ir skirti iki −20 °C. Gilaus sniego ir aktyvaus ėjimo dienoms yra sniego batai. Kuo skiriasi guminių batų modeliai, rasi straipsnyje Guminiai batai: kuo skiriasi ir kuriuos rinktis.
Trys įpročiai, kurie šildo labiau nei nauji batai
- Po kojomis padėk izoliaciją. Putplasčio kilimėlis ar medinė lentelė ant ledo atskiria padą nuo šalto pagrindo.
- Turėk atsargines kojines. Persiavęs sausas kojines vidurdienį, kojas sušildai greičiau nei bet kuo kitu.
- Batus džiovink per naktį. Išimk vidpadžius ir džiovink kambario temperatūroje, ne prie radiatoriaus. Ryte apsiautas drėgnas batas šąla nuo pirmos minutės.
Rankos: kumštinės, pirštuotos ir atsarginė pora
Kumštinėje pirštinėje pirštai guli kartu ir šildo vienas kitą, todėl dideliame šaltyje ji visada šiltesnė už pirštuotą. Pirštuota pirštinė leidžia dirbti pirštais, bet šąla greičiau. Tarp jų yra „lobster“ kirpimas: du pirštai vienoje kišenėje, o nykštys ir smilius atskiri, todėl ranka šyla beveik kaip kumštinėje, bet suimti meškerę ar vairą lengviau.
Rinkis pagal tai, ką rankos veiks:
- Ilgas stovėjimas dideliame šaltyje: kumštinės NORDIC 2942 su THERMALRATE pašiltinimu iki −45 °C ir rankų šildymo kišene. Didesnėms rankoms (M–XL) yra NORDIC 2941 su dviguba HARD-TEX membrana.
- Šaltis ir judesys kartu: LOBSTER iki −30 °C su HIPORA membrana ir išimamomis vidinėmis pirštinėmis.
- Sniego motociklas ir keturratis žiemą: FREERIDE iki −25 °C su ilgu rankogaliu, kuris neįleidžia sniego, arba WINTERSPORT iki −25 °C su akinių valytuvu ant smiliaus.
- Darbas pirštais, kabliukai ir mazgai: OPTYMUS nuo +10 iki −10 °C. Pirštų dangtelis atsilenkia ir laikosi magnetu, todėl mazgą riši nenusimovęs pirštinės.
- Kasdiena ir telefonas: VENOM iki −15 °C su jutikliniais pirštų galiukais.
Pirštinės dydį rinkis pagal delno apimtį ir nepirk prigludusių: tarp pirštų ir audinio turi likti oro. Šaltiems darbams geriausiai veikia sluoksniai, kaip ir drabužiams: plona vidinė pirštinė ir šilta išorinė. Šlapių pirštinių nelaikyk ant rankų tikėdamasis, kad išdžius. Persimauk sausas, o šlapias džiovink. Atsarginę porą laikyk vidinėje striukės kišenėje, kur ji lieka šilta.
Galva, kaklas ir veidas
Megzta kepurė gerai šildo ramiu oru, bet vėjas ją perpučia kiaurai. Ant atviro ežero ar važiuojant reikia membranos, kuri vėjo nepraleidžia, o drėgmę nuo galvos išleidžia:
- STORM 9719: membraninė kepurė vėjui ir šlapdribai iki −10 °C, prigludusi, todėl telpa po gobtuvu ir šalmu.
- HAT WATERPROOF 9729: pašiltinta ir neperšlampama, 5 000 mm, lietingam rudeniui ir šlapiai žiemai iki −10 °C.
- VENOM 9718: tampri, dengia ausis, iki −15 °C. Gera atsarginė kepurė kuprinėje ar automobilyje.
- SPORT 9715: membraninė, iki −25 °C. Šilčiausia mūsų kepurė dideliam šalčiui ir vėjui.
Kaklas yra vieta, pro kurią šiluma išeina, o vėjas patenka už apykaklės. Užsegta aukšta apykaklė, gobtuvas arba kaklo mova jį uždaro. Važiuojant sniego motociklu ar keturračiu vėjas pučia tiesiai į veidą, tad čia praverčia balaklava ar veido kaukė. Prieš išeidamas į didelį šaltį, ant skruostų ir nosies tepk riebų kremą, ne drėkinamąjį: vandeninis kremas šaltyje vėsina odą.
Penkios dažnos klaidos
- Per ankšta avalynė ir pirštinės. Suspaustos kraujagyslės pirštų nebešildo, net jei batas šiltas.
- Medvilnė prie odos. Medvilninės kojinės ir apatiniai sugeria prakaitą ir šaldo visą dieną.
- Per šiltai judant. Eidamas iki eketės sušyli, o sustojęs šlapiais drabužiais greitai sušąli. Eidamas prasisek, sustojęs užsisek.
- Atviras kaklas ir veidas vėjyje. Vėjas nuo šių vietų šilumą nuneša greičiausiai.
- Šlapių kojinių ir pirštinių nekeitimas. Sausa pora kišenėje šildo labiau nei bet kuri storesnė pirštinė ant šlapios rankos.
Kada laikas eiti į šilumą
Pirmieji nušalimo ženklai yra dilgčiojimas, tirpimas ir jautrumo praradimas pirštuose, nosyje ar skruostuose. Oda tampa balta ar pilkšva. Tada eik į šilumą ir šildyk palaipsniui: šiltu, ne karštu vandeniu ar kūno šiluma. Netrink odos sniegu ir nekaitink prie laužo, nes nušalusi vieta karščio nejaučia ir lengvai nudega. Jei oda kieta ar atsiranda pūslių, kreipkis į gydytoją.
Kada šių patarimų neužtenka
- Kai šąla visas kūnas. Jei dreba ne tik pirštai, problema yra sluoksniuose, ne kojinėse. Pradėk nuo straipsnių Drabužiai šaltu oru ir žiemą ir Kaip teisingai sluoksniuoti aprangą.
- Kai stovi vandenyje. Brendant žiemą vilnonė kojinė nepadės, tam reikia bridkelnių su neopreno kojinėmis.
- Kai rankos ir kojos šąla neįprastai greitai. Jei pirštai balsta jau esant nedideliam šalčiui, tai gali būti kraujotakos sutrikimas. Tada pirmiausia pasitark su gydytoju.
Dažni klausimai
Abi. Kumštines mūvėk laukdamas ir eidamas, o pirštuotas ar atlenkiamo dangtelio pirštines tada, kai riši mazgus ar keiti masalą. Dažnas žvejys nešiojasi abi poras.
Tik tada, kai bate užtenka vietos. Plona sintetinė ir vilnonė kojinė laisvesniame bate šildo gerai. Dvi storos kojinės ankštame bate suspaudžia pėdą ir šildo blogiau nei viena.
Dažniausiai dėl vienos iš trijų priežasčių: batas per ankštas, kojinė šlapia nuo prakaito arba ilgai stovi ant ledo be izoliacijos po kojomis. Patikrink ir liemenį: kai šalta visam kūnui, kojos šąla pirmos.
Prigludusi ir plona, kad šalmas nespaustų: STORM, VENOM ir SPORT telpa po šalmu. Dideliame šaltyje važiuojant veidą dar uždenk balaklava.
Ne. Nušalusi oda karščio nejaučia ir lengvai nudega. Šildyk palaipsniui šiltu vandeniu ar kūno šiluma, pavyzdžiui pažastyse.
Nenešiok jų lauke ir palik etiketes. Parašyk mums pagalba@finntrail.lt arba paskambink +370 614 98366: per 30 dienų pakeisim dydį arba grąžinsim pinigus. Visos sąlygos puslapyje Prekių pristatymas ir grąžinimas.
FINNTRAIL kojoms, rankoms ir galvai
Visas pirštines rasi kategorijoje Šiltos pirštinės, kepures ir kojines kategorijoje Priedai. Kurie dydžiai yra dabar, matai prekės puslapyje prie dydžio pasirinkimo.
- EXTREME MERINO 3203, 29 €: šilčiausios merino kojinės giliai žiemai.
- EDGE 7520, 189 €: aukšti pašiltinti guminiai batai iki −20 °C.
- NORDIC 2942, 35 €: kumštinės pirštinės iki −45 °C su rankų šildymo kišene.
- LOBSTER 2800, 79 €: „lobster“ pirštinės iki −30 °C su HIPORA membrana.
- FREERIDE 2700, 79 €: pirštinės sniego motociklui iki −25 °C.
- OPTYMUS 2702, 35 €: pirštinės su atlenkiamu dangteliu žvejo darbams.
- STORM 9719, 29 €: membraninė kepurė vėjui iki −10 °C.
- SPORT 9715, 20 €: membraninė kepurė dideliam šalčiui iki −25 °C.
Pristatymas iš sandėlio Vilniuje nemokamas, garantija 24 mėnesiai, o netiks dydis, pakeisim. Nežinai, ką rinktis? Parašyk, kur ir kiek laiko būsi lauke, padėsim parinkti.
Ieškai dovanos: Ką dovanoti žvejui, ATV vairuotojui ar medžiotojui. Ten rasi dovanas, kurioms nereikia žinoti dydžio, ir idėjas pagal biudžetą iki 20, 50 ir 100 €.
Renkiesi visą aprangą: Sniego kostiumas: kaip rinktis pagal temperatūrą. Ten rasi, kurį modelį rinktis pagal judėjimą ir šaltį.
Renkiesi pirštines: Neperšlampamos pirštinės rudeniui ir žiemai: kaip išsirinkti. Ten rasi, kurį modelį rinktis žvejybai, keturračiui ar stovėjimui ant ledo.